2009-08-15

Belgiški vafliai

Nesenai nusipirkau vaflių keptuvę, tačiau padėjau į spintą ir pamiršau. O šiandien užkliuvo akis už dėžutės, todėl būtinai turėjau išbandyti. Kepiau belgiškus vaflius.
Tešlą gaminau iš :
  • 500 g miltų
  • 20 g šviežių mielių
  • 4 kiaušiniai
  • 2 stiklinės pieno ir "kažkiek" gazuoto mineralinio vandens
  • 250 g svieto
  • 2 pakelio vanilininio cukraus
  • žiupsnelio druskos
  • 1 š. cukraus
  1. Mieles ištryniau su cukrumi ir ištirpinau puodelyje pašildyto pieno;
  2. Ištirpinau sviestą;
  3. Dideliame dubenyje sumaišiau miltus, vanilininį cukrų ir druską, padariau duobutę ir į ją supyliau ištirpintas mieles, kiaušinio trynius, ištirpintą sviestą, viską išmaišiau. Maišant pyliau pieną ir mineralinį vandenį (santykiu maždaug 1:1) kol gavosi grietinės tirštumo tešla (tirštesnė nei blynų tešla);
  4. Kiaušinių baltymus išplakiau iki putų ir atsargiai įmaišiau į tešlą;
  5. Tešlą pastačiau šiltai, kol padvigubės ar patrigubės - mažiausiai valandai;
  6. Kiekvienam vafliukui reikėjo apie 1,5 - 2 š. tešlos.

Vafliai gavosi purūs, lengvi, traškūs. Vienetų neskaičiavau, bet buvo nemažai, todėl didžioji dalis nukeliavo į šaldiklį - rytais bus galima išsitraukti, pasišildyti toje pačioje vaflių keptuvėje ir valgyti kaip šviežiai iškeptus :).

Kadangi cukraus šiame recepte naudojama minimaliai juos galima naudoti pusryčiams vietoj batono, daryti karštus ar šaltus sumuštinius.

O saldžiųjų variantų galima prisigalvoti begalę - ir su uogienėm, ir su džemais, ir su sirupais, karamele, šokoladais, braškėm, ... , ... Mano mėgstamas saldusis variantas - aptepti skystu medumi ir apibarstyti cinamonu.

Skanaus!

2009-08-10

Pomidorų ir mozzarella bokštelis pagal Curtis Stone

Aš vėl sluoksniuoju pomidorus su mozzarella. Šį kartą mano akis užkliuvo už Curtis Stone pomidorų ir mozzarella bokštelio. Žaviuosi jo sugebėjimu gaminti maistą "lengvai". Be to turguje užderėjo “jaučio širdys”- nuostabaus skonio pomidorai, kuriuose labai mažai sėklų ir skysčio.

2 porcijoms reikės :

  • vieno didelio “mėsingo” pomidoro;
  • 2 nedidelių mozzarella rutuliukų
  • svogūno laiškų
  • alyvuogių aliejaus
  1. Nulupti pomidoro odelę, supjaustyti pomidorą nedideliais kubeliais. Pjaustant reikia išimti sėklas. Susmulkinti svogūnų laiškus. Aš naudoju plonus laiškelius. Sumaišyti pomidorą su svogūno laiškais ir šiek tiek pasūdyti.
  2. Mozzarella supjaustyti kubeliais.
  3. Formuoti cilindro pagalba: po 1/3 norimo bokštelio aukščio dėti pomidorų, šiek tiek paspausti, dėti mozzarella ir vėl pomidorus.
  4. Prieš patiekiant apšlakstyti poru šaukštų alyvuogių aliejaus.

Skanaus!

p.s. Kadangi neesu profesionali virėja, ir neturiu visų reikalingų (ir nelabai reikalingu) indų, cilindrą pasigaminau iš plastikinio ledų indelio, nupjovusi dugną :).

2009-08-07

Kusudama - Jūrų ežys (Sea Urchin Kusudama)

Vaikai atostogauja su seneliais. Beveik nieko negaminu, todėl laisvu laiku daviau darbo pirštukams. Keltą vakarų "knibinėjau" kusudamą -jūrų ežį. Nors darbo daug ir jis yra rutininis, kadangi reikia prigaminti daug vienodų detalių, visgi modulinį origami (modular origami) ir kusudama man patinka labiau, nei lankstymas iš vieno popieriaus lapo. Iš vienos pusės šis užsiėmimas labai nervina, kadangi mano kantrybė labai maža, iš kitos pusės - ramina - sėdi sau, lankstai, apie nieką negalvoji. Savotiška meditacija.

Šiam gaminiui reikėjo po 24 vnt. 7x7 cm dviejų spalvų lapelių, adatos, siūlo.

O kaip tai pasidaryti galima pasižiūrėti čia:
  1. Origami 5 - Sea Urchin Kusudama (Part 1 of 2)
  2. Origami 5 - Sea Urchin Kusudama (Part 2 of 2)

Mergaitė tikrai aiškiai parodo.

2009-08-02

Pomidoro ir mozzarella bokštelis su pesto

Pamenu, mano močiutė augindavo tokius pomidorus, kurie vadinosi "jaučio širdis". Kaip norėčiau dabar tokių... Deja, kadangi dabar pomidorus skinuosi turguje arba parduotuvėje, ten tokie neauga. Kadangi masinio auginimo pomidorai neturi to tikrojo pomidoro kvapo, reikia sutelkti dėmesį į kitas patiekalo dalis. Šį kartą http://www.latartinegourmande.com/ aptikau nuostabų pesto, kuris manau tiktų ir su bet kokioms kitoms salotoms. Iš tiesų, šį pesto ir vieną galėčiau kabinti šaukšeliu:

50 ml alyvuogių aliejaus
30 g kedro riešutų
3 česnako skiltelės
30 g. sutarkuoto parmezano sūrio
puokštės baziliko :)

Viską dedam į smuklintuvą ir susmulkinam. Mmmm... Nuostabus skonis ir kvapas!

Šio kiekio turėtų užtekti 4-5 pomidorams ir keliems rutulėliams mozzarella sūrio.

Susisluoksniuojam ir ragaujam. Skanaus!

Lašiša su morkom "en papillote"

Dar vienas labai lengvai pagaminamas patiekalas, kurį pirmą kartą ragavau Paryžiuje. Kadangi tai buvo prieš keletą metų ir ingridientų neužsirašiau, tai dabar improvizuoju.

Mums reikės:
lašišos file
morkų (maždaug po 1 mažą ar pusę didelės morkos vienai porcijai)
poro arba svogūnų
prieskonių: pipirų, maltos kalendros, druskos, imbiero (nebūtinai) - man lašiša skani savaime, kuo mažiau prieskonių, tuo geriau.

Morkas supjaustom šiaudeliais ar skridinėliais, svogūnus supjaustom šiaudeliais. Šį kartą dar pridėjau šiaudeliais supjaustytos cukinijos.
Morkas pasūdom, pabarstom malta kalendra.

Imam kepimo popieriaus lapą ir ant jo sluoksniuojame morkas, cukiniją ir svogūnus. Ant viršaus dedam lašišos gabalėlį, pabarstom jį druska ir šviežiai maltasi pipirais. Šį kartą dar barsčiau smulkiai supjaustytu imbieru, tačiau nebuvo verta, nes jo skonis užgožė lašišą.

Užlankstom kepimo popierių, užrišam ar susegam ir kepam apie 200 C laipsnių karštumo orkaitėje 20- 30 min.

Prieš valgant, apšlakstom citrina ir ragaujam. Skanaus !

2009-08-01

Morkų pyragas

Net nežinau kaip pavadinti šį šeštadienį - morkų šeštadieniu ar sentimentų šeštadieniu, kadangi du iš trijų pietų patiekalai buvo su morkom ir tie patys du buvo susiję su tam tikrais sentimentais. Lašiša su morkom "en papillote" - prisiminimas iš Paryžiaus, morkų pyragas - iš Jungtiniu Valstijų. Pirmiausiai kepiau morkų pyragą, ir man atrodo, kad atradau tokį pyrago receptą, kurio skonis priminė ragautą JAV morkų pyragą (oi kaip tai senai buvo...)
Kadangi pyragas gavosi toks tikrai amerikietiškai didelis, tai čia pateiksiu originalų receptą, tačiau rekomenduoju kepti iš pusės produktų. Mums tikrai užteks.
.
.
.
.
Tešlai:
300 ml aliejaus
400 ml cukraus
500 ml miltų (naudojau 400 ml "karališkų" ir 100 ml ruginių)
4 dideli kiaušiniai
2 a. š. sodos
1 v. š. cinamono
1 a. š. druskos
600 ml tarkuotų morkų (tarkavau smulkia burokine tarka, matavau 200 ml talpos puodeliu, labai nesuspausdama)
225 g konservuotų ananasų, sutrintų iki tyrelės
200 ml smulkintų graikiškų riešutų
Kremui:
225 g varškės kremo
6 v. š. minkšto svieto
2 v. š. vanilinio cukraus
2 v. š. tarkuotos apelsinų žievelės
200 g cukraus pudros
Išplakti aliejų su cukrumi. Plakant mušti po vieną kiaušinį, gerai išplakti po kiekvieno. Sudėti miltus, gesintą sodą, cinamoną, druską, ananasų tyrę, morkas ir susmulkintus riešutus.
Kepti apie 90 min. 180 C laipsnių temperatūroje.
Kol pyragas kepa, reikia pasigaminti kremą:
sviestą išsukti su cukraus pudra, vaniliniu cukrumi, sudėti varškės kremą ir viską išplakti. Galiausiai sudėti apelsino žievelę. Dėti į šaldytuvą, kad sustingtų. Skonis šio kremo gaunasi gan intencyvus.
Iškepusį pyragą reikia atvėsinti ir aptepti kremu. Laikyti šaltai.
Skanaus!

Japoniškas agurkų suktinis

Kadangi mėgstu išbandyti įvairias naujoves, tame tarpe ir naujus receptus, tai kartais prisigaminu nelabai valgomų dalykų. Šį kartą irgi buvo panašiai. Nors agurkėlius suvalgėme, tačiau žiauriai persistengiau su actu. Gal, jei būčiau naudojusi ryžių actą (o ne vyno actą), rezultatas būtų buvęs geresnis, visgi nesu acto mėgėja. Jei kas esate - skanaus!




Reikės:
2-3 agurkų
3 š. ryžių acto
1 a. š. cukraus
1/4 a. š. druskos

Jei agurkai dideli, žievę reikia nuskusti, agurkus supjaustyti labai plonomis juostelėmis. Man tam labiausiai tiko bulvių skustukas. Agurkus pasūdyti ir sudėti į kiaurasamtį, kad nuvarvėtų nereikalingos sultys. Palikti pastovėti bent pusvalandį, galima palikti per naktį šaldytuve.
Likusius produktus sumaišyti ir užpilti ant nusausintų agurkų, leisti pasimarinuoti.
Išimti agurkus iš padažo ir sukant, raitant dėti į lėkštelę.

Vištiena ant pagaliukų

Naršydama internete radau vištienos receptą, kurio idėja buvo sudominti vaikus, kad jie valgytų. Išbandžiau ir pasiteisino.
O receptas iš tiesų labai paprastas. Naudojau tokius produktus:

vištienos krūtinėlė
kukurūzų dribsniai
1 kiaušinis
1 š. grietinės
mėgstami prieskoniai
aliejus

O gaminau taip:
  • Į maišelį subėriau dribsnius, kelis kartus perkočiojau kočėlu, kad susitrupintų, supyliau į didelę plokščią lėkštę.
  • Kiaušinį išplakiau su grietine, supyliau į didelę plokščią lėkštę.
  • Vištieną supjausčiau norimo dydžio pailgais gabaliukais (kadangi tai buvo šeimos pietūs, gabaliukai buvo nemaži). Pagardinau prieskoniais ir sumoviau ant pagaliukų.
  • Kiekvieną gabalėlį mirkiau į kiaušinio ir grietinės plakinį ir apvoliojau dribsniais bei šiek tiek pamirkiau aliejuje (kuris irgi buvo plonai įpiltas į polokščią lėkštę). Jei turite aliejaus purkštuvą- galima aliejumi apipurkšti. Tačiau aš tokio dalyko neturiu.
  • Vištieną dėjau į folija išklotą kepimo skardą ir kepiau apie pusvalandį.


Griebiam į ranką, mirkom į mėgstamą padažą ir ragaujam. Skanaus!