Tiesa pasakius nesu iš tų, kuri mėgsta laiką leisti virtuvėje. Ilgi gamybos procesai man yra nuobodūs ir kankinantys. Nors ir mėgstu skanų maistą, tačiau pirmenybę teikiu lengvai ir be didelių kančių pagaminamiems patiekalams.Visgi esu smalsi ir be galo mėgstu naujoves. Šį kartą Kepėjų be stabdžių pasiūlymas mane suintrigavo. Prieš kepdama, atlikau "namų darbus" ir pasistengiau kuo daugiau sužinoti apie Pastel de Tres Leches receptą ir jo variacijas, galiausiai nusprendžiau keti pagal Kepėjų pasiūlytą receptą (kurio čia nekopijuosiu).
Šiuo metu pyragas jau iškepęs ir mirksta piene. Labai nekantrauju laukdama vakaro, kai galėsiu užbaigti pyragą. Tikiuosi grįžę iš mokyklos sūnūs neiškabins jo šaukštais ir grįžusi namo rasiu visą pyragą.
Pyragas baigtas. Vaikai valgė net ausys linko, vyras irgi pagyrė, tačiau aš pati likau nusivylusi. Man šis pyragas priminė piene išmirkytą batoną (aišku, jis gražiai išlaiko formą ir nesutęžta). Be to nesu ir baltojo šokolado fanė, bet jei jo nebūtų, tai pyragas apskritai būtų "be skonio".
Žodžiu, skonis nevertas laiko sąnaudų. Dedu minusiuką ties šiuo receptu.
Komentarai